Kuo toliau, tuo labiau tenise didėja konkurencija, tokie mačai, kuriuose susitinka Roger Federer ar Rafael Nadal ar kiti, sulaukia didelio dėmesio ir tai kelią teniso populiarumo lygį, tačiau žiūrovai mato tik vieną teniso pusę. Netgi elito tenisininkai susiduria su dažnomis traumomis, todėl apie tai reikia kalbėti ne tik mėgėjams bet ir pažengusiems tenisininkams. Šis straipsnis jums padės susipažinti su pagrindinėmis traumomis tenise, bei sužinoti apie jų prevencija, bei gydymą.

Penkios pagrindinės traumos tenise:

1. Patempta čiurna

2. Blauzdos patempimas

3. Peties skausmai

4. Tenisininko alkūnė

Patempta čiurna

Patempta ar kitaip sužalota čiurna yra viena iš pagrindinių traumų ne tik tenise. Roger Federer, Andy Roddick ir Andrew Murray yra patyręs čiurnos traumas. [blocktext align=“right“] Staigūs judesiai, pasisukimai, šuoliukai gali išprovokuoti čiurnos traumą ypač jei paviršius slidus, o žaidėjas pavargęs. [/blocktext] Netinkamai pasukus čiurną yra pažeidžiami dažniausiai išoriniai čiurnos raiščiai, kas sukelia patinimą, vidinį kraujavimą,skausmą, bei apriboja judėjimą.

Prevencija

Čiurnos įtvarai vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo čiurnos traumų, kadangi vieną kartą patyrus tokia trauma patirti dar kartą yra tris kartus daugiau šansų nei sveikam žmogui. Čiurnos įtvarus naudoja Andrew Murray ir Roger Federer. Tyrimai parodė kad iš 1000 mėgejų žaidžiančių tenise 2,6 žaidėjai patyrė čiurnos traumą dėvėdami įtvarą ir 32,8 žaidėjai kurie nenaudojo įtvaro.

Gydymas

Visgi patyrus čiurnos traumą pirmomis dienomis reikėtų naudoti tradicinius gydymo metodus, tai ledą,poilsį,kompresija ir kojos pakėlimą. Vėliau rekomenduojama imobilizacija specialiais įtvarais ar subinatavimas elastiniu bintu, kad čiurna kuo mažiau judėtų, vis dedant ledo aplikacijas mažinant tinimą ir skausmą. Dideliems pažeidimams gydyti rekomenduotinos kineziterapeuto paslaugos, kurispadės pratimais susigrąžinti pilną judesio amplitudę, raumenų jėgą. Patys galite atlikti pratimus su gumomis.

Raumenų patempimai

Raumenų patempimai yra dažna trauma tenise, ypač tarp nesportuojančių ar nedarančių pramankštos žmonių. Tenise daugybė staigių judesių, sūkių ir nepatogių padėčių, kuriuose ramuo visiškai įsitempia kas ir iššaukia raumens patempimą.

Prevencija

Speciali dieta yra vienas iš būdų išvengti raumenų patempimo, pilna angliavandenių dieta ypač angliavandenių patiekalai prieš sportą yra puikus energijos pliūpsnis ir medžiagos kurių reikia geram raumens susitraukimui. Tačiau angliavandeniai greitai išsenka, ypač ilguose mačuose, todėl rungtynių metu reikėtų pasistiprinti ir išgerti skysčių.

Gydymas

Gydymas labai panašus kaip ir patemptos čiurnos, naudojant ledą, poilsį ir įtvarus. Gerėjant raumenų būklei reikėtų nepamiršti lengvų tempimo pratimų kad raumuo grįžtų į pradinį ilgį, taip pat progresuojantys stiprinimo pratimai.

Peties skausmai

Peties skausmai dažniausiai pasireiškia dominuojančioje rankoje, kadangi žaidėjas tiek servuoja tiek priima smūgius viena ranka. Jei tenisininkas netreniruoja ir kairės rankos, gali su laiku atsirasti raumenų disbalansas kas vėliau įtakos tiek nugaros skausmus tiek netaisyklingą laikysena. Dažniausia peties sąnario problema yra peties bursitas. Bursitas tai uždegimas, kurio metu petis gali ištinti, skaudėti, jis atsiranda dėl perkrovos, netaisyklingos technikos, rotatorių mažetės nuovargio. Skausmas jaučiamas visą parą.

Prevencija

Tenisininkas turėtų atkreipti dėmesį į pečių raumenų tamprumą ir jėgą. Būtina dažni peties stabilizavimo pratimai, tiek su gumomis, svareliais, tiesiog rotuojant žastą į įšorę, bei vidų. Taip pat svarbu tinkamai susidaryti treniruočių programa kad žmogus galėtų tinkamai atsigauti po patirto krūvio.

Gydymas

Pats efektyviausias metodas gydant bursitą yra ledo aplikacijos su specialiais įtvarais, kurie gali šaldyti petį 6-8 valandas per dieną. Taip pat gydymui naudingi tempimo, bei stabilizavimo pratimai.

Tenisininko alkūnė (Lateralinis epikondilitas)

Kaip galima spresti iš pavadinimo, „Tenisininko alkūnė“ yra viena iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių traumų tenise. Lateralinis epikondilitas, tai paprasčiausias raumens sausgyslės uždegima., Sausgyslių uždegimą dažniausiai sukelia tam tikri rutininiai, monotoniški rankos judesiai ar nuolatinės alkūnės srities traumos.Tenise pagrinde dirba rankos, o ypač dilbio raumenys, kuriems reikia tiek laikyti raketę, tiek nukreipinėti kamuoliuką. Ilgą laiką tai darant, tuo labiau taikant blogą žaidimo techniką atsiranda raumens perkrova kas iššaukia uždegimą. Dažniausiai serga 30–40 metų žmonės.

tumblr_nd6rp1bkJh1tkvbm2o1_500Kaip atpažinti tenisininko alkūnę?

Visų pirma pajutus skausmą alkūnėje reikėtų pagalvoti kas jį galėjo sukelti, ar tai galimas perdidelis krūvis ar tam tikras įvykis sukėlęs traumą. Jei priežastis nėra aiški, tuomet galimybė kad tai sausgyslės uždegimas tik padidėja. Tenisininko alkūnę atpažinsite jei :

1. Skauda liečiant šoninį alkunės kraštą ( Ištieskite ranką delnu į viršų ir palpuokite įšorinį alkunės kaulo išsikišimą)

2. Riešo maksimalus lenkimas padedant ir kitai rankai gali būti ribotas ir skausmingas. (Riešo lenkimas atliekamas į delno pusę)

3. Skauda atliekant vidurinio piršto tiesimą su pasipriešinimu. ( Tiesiame maksimaliai vidurinį pirštą, o su kitos rankos dviem pirštais suteikiame jam pasipriešinimą stumdami priešinga kryptimi)

Jei visi trys požymiai teigiami ir jūs prieš tai turėjote teniso užsiėmimą ar kitą krūvį susijusi su rankos judesiais, tai labai realu kad jums „Tenisininko alkūnė“.

Gydimas

Kaip ir kiekvienas sausgyslės uždegimas, taip ir šis pradžiai gydomas poilsiu.

1. Mažinti uždegimą (ledas, poilsis, fonoforezė)

2. Minkštųjų audinių masažas

3. Galima naudoti įtvarą, kurio pagalba sumažinama tempimo jėga tarp sausgyslės ir antkrumplio

4. Progresuojantys tempimo pratimai

5. Stiprinimo pratimai

Profilaktika

  • Prieš teniso treniruotę gerai apšilkite – sušilę raumenys yra elastingesni, geriau tempiasi.
  • Išsirinkite tinkamą raketę – su Jums tinkamo dydžio rankena, ne per didele galva.
  • Išmokite taisyklingos žaidimo technikos.
  • Stenkitės atlikti kuo mažiau judesių, sukeliančių skausmą, duokite alkūnės, riešo sąnariams ramybę.
  • Venkite kilnoti sunkius daiktus, ypač tokioje padėtyje, kai delnas nuleistas žemyn. Gyjančias sausgysles ir raumenis apsaugoti padeda elastinis tvarstis dilbio ir alkūnės srityje. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas riešo įtvaras.
  • Pasitarkite su gydytoju. Reguliariai atliekami tempimo ir raumenis stiprinantys pratimai padės išvengti epikondilito pasikartojimo. Jei sportuojate (žaidžiate tenisą) ir pajutote minėtus skausmus, bent jau suretinkite treniruotes, mažinkite jų intensyvumą. Pasitarkite su treneriu, kineziterapeutu, sporto medicinos gydytoju dėl treniruočių intensyvumo parinkimo, išmokite taisyklingos žaidimo technikos.

Edvinas Goris