Organizmas energiją gamina iš gliukozės ar riebalų. Kai žmogus valgo, gliukozės lygis pakyla. Veikiamas insulino, kuris išsiskiria valgant, organizmas ima deginti tą gliukozę, o taip pat dalį atideda į atsargas riebalų formoje. Gliukozės atsargų, sukauptų po valgio, paprastai užtenka tik trumpam laikui – keletui valandų, o jei šalta, ar fizinio krūvio metu – dar trumpiau. O jei energijos gamybai naudojami riebalai, vidutinis žmogus be maisto gali išbūti 30-40 parų be maisto, nesukeldamas didelės žalos organizmui. Palyginkim lieknėjimo procesą su degančia žvake. Kai žvakė sudega, vaškas, iš kurio ji buvo padaryta, daugiau neegzistuoja. Taip ir mes, jei norim numesti svorio, turim priversti riebalus degti, kad jie išnyktų, išsisklaidytų visatoje šilumos pavidalu.

Bet riebalų deginimas negalimas, kol insulino lygis aukštas, todėl kad insulinas – tai augimo ir kaupimo (taip pat ir riebalų) hormonas. Tik kai po valgio praeina kažkoks laiko tarpas ir insulino lygis krenta, organizmas gali persijungti deginti riebalus.

insulinas1Piešinyje pavaizduotos insulino bangos, kurios eina viena po kitos, nepalikdamos didesnių laiko tarpų, per kurias organizmas galėtų deginti riebalus.

Tik kai žmogus maitinasi retai, jo organizmas po gliukozės sunaudojimo, gali persijungti deginti riebalus.

Jei pereisime prie dviejų kartų per parą mitybos, pavyzdžiui, vidurdienį ir 8 val. vakare (tai tik pavyzdys, variantų gali būti daugybė) pertraukos mityboje bus 16 ir 8 val. Labai gerai, ypač tas šešiolikos valandų tarpas. Atėmus po dvi valandas maisto įsisavinimui ir gliukozės sunaudojimui, gausim 14 ir 6 val., kurių metu energija bus gaunama iš sudegintų riebalų. Tai yra, riebalus deginti ir lieknėti galima 20 valandų per parą!

insulinas2Štai kaip atrodys, pavyzdžiui, dviejų kartų per parą mityba: viso labo dvi insulino bangos ir tarp jų pakankamas laiko tarpas, kad įsijungtų riebalų deginimo mechanizmas.

Ir taip, su valgymu mes išsiaiškinome – valgyti reikia retai ir neužkandžiauti. Dabar aptarkime fizinius pratimus. Labai svarbu žinoti, kad raumenys puikiai dirba naudodami ne tik iš gliukozės gaunamą energiją, bet ir naudodami energiją, kuri gaunama deginant riebalus. O kuo intensyviau bei ilgiau raumenys dirba, tuo daugiau riebalų bus sudeginta.

  • Kokie pratimai bus efektyvesni – jėgos pratimai su pasipriešinimo įveikimu ar aerobiniai ištvermės pratimai?
  • Žinoma, jėgos pratimai.
  • Visų pirma, jie labiau intensyvūs, nei aerobiniai, nors atlikti juos žymiai lengviau.
  • Antra, jie skatina hormono IGF-1 , stabdančio insulino išskyrimą, gamybą.
  • Trečia, jėgos pratimai didina raumenų masę. O kuo raumenų masė didesnė, tuo daugiau energijos(ir riebalų) jie sudegina.

Тokiu atveju gauname trejopą naudą. Ir atlikti juos lengviau ir maloniau, nei prakaituoti ir kankinti save ilga areobika ar ilgu vaikščiojimu.

Insulino sumažinimo metodas, grįstas retu valgymu ir jėgos pratimais, gali padėti jums normalizuoti svorį. Šis metodas neturi nieko bendra su dietomis. Atvirkščiai, tai soti ir pilnavertė mityba, duodanti organizmui visas reikalingas medžiagas.